Kalėdiniai skanumynai

 

Kalėdų saldumynai (ištrauka iš būsimos knygos apie senelių namus Norvegijoje) 

 

Prieš Kalėdas senelių namuose atsiranda daug saldumynų. Negana to, kad kiekviename senelio kambaryje rasi šokoladinių saldainių ir įvairių čiulpinukų, kramtomos gumos ir sausainių, prieš šventes koridoriuje ant stalo virėja dar padeda džiovintų datulių ir figų, kad tik, neduok dieve, senoliai nepritrūktų saldumynų. Juk kalėdos!

Pietų metu, po pagrindinio patiekalo per Kalėdas čia yra tiekiama ryžių košė su razinomis ir keliais migdolais. Tas kas randa migdolą savo baltame deserte, vadina tai dovana ir gauna marcipaninę kiaulę kaip prizą ir, sakoma, bus laimingas ir turtingas ateinančiais metais. Šis patiekalas senukams primena vaikystę, yra skanus ir minkštas jų dantenoms. 

Ponia Dora tokią košę taip pat dievina. Deja, šiemet košės skanavimas Dorai pasisuko liūdnesne linkme. Į košę, kurią ji valgė po sočių Kalėdinių pietų, kažkaip netyčia įkrito datulės kauliukas. Ponia Dora manė, kad tai migdolas ir nuoširdžiai bandė jį perkąsti. Kauliukas nepasidavė, bet ir Dora neketino. Kando jį ir vienaip ir kitaip, kol galiausiai įskėlė dantų protezą. Dora net sukliko. Slaugė skubiai išvežė Dorą į jos vonią apžiūrėti sužeidimo ir norėdama sumažinti streso šaltinį aplink kitus pietaujančius.

Vonioje slaugė atsargiai išėmė truputį susikruvinusį protezą, pakišo jį po bėgančiu vandeniu ir padavė Dorai stiklinę vandens. Dora paskalavo burną ir atrėmė galvą į atlošą. Dėl kovos su datulės kauliuku Dora taip pavargo, kad po trijų šaukštų vaikystę primenančios košės paprašė jai padėti atsigulti į lovą kambaryje. Jai dar ilgai skaudėjo dantų smegenis, o sesutė turėjo užsakyti naują protezą.

 Pagulėjusi iki ketvirtos valandos arbatėlės, Dora vėl atsigavo ir patraukus už raudono šniūro kambaryje, kuriuo ji gali iškviesti slaugę, paprašė ją nuvežti į svetainę prasiblaškyti. Ji kalbėjosi su kitais įnamiais ir dalinosi savo mintimis apie tai kas jai nutiko per pietus.  

-         Ir koks idiotas įdėjo į košę datulės kauliuką? – klausė Dora.

-         Neįtikėtina, kad taip galėjo nutikti, - pasakė šimtametė Klara.

-         Turbūt įkrito netyčia, - atsakė susikrimtus virėja pasirodžiusi tarpduryje.

-         O kas rado tikrąjį migdolą? – paklausė Dora.

-         Alfredas, bet jis irgi nesitikėjo ir išspjovė migdolą vos tik jį pajutęs burnoje, - papasakojo Klara.

-         Daugiau niekada nevalgysiu savo mylimos košės, - sakė Dora.

-         Na, neverta taip nusiminti, kitą kartą gerai patikrinsiu, - atsiduso virėja ir nuėjo ruošti užkandžių prie arbatos.