Ne, mano dukra nekalba lietuviškai





 - Ar tavo dukra kalba lietuviškai?

Dažnai girdžiu šį klausimą. Ypatingai, kai grįžtu namo į Lietuvą iš Norvegijos. Į jį atsakymas gali būti "taip" arba "ne". Mano atveju "ne, nelabai."

Bet labiausiai siutina ir teigimas, ir klausimas, ir smerkimas viename:

- O kodėl mergaitė nekalba lietuviškai? (Huh?)

Kodėl? Iš ties kodėl? Juk 1. aš esu lietuvė 2. tikriausiai esu didelė patriotė ir myliu lietuvių kalbą  (aha, labai, tik kodėl tada išмvažiavau?) 3. juk kitaip ir būti negali! 

Iš pradžių tikrai susigėsdavau. Kodėl mergaitė nekalba lietuviškai, kas su manimi negerai? 

Gal negerai? Reikia pasistengti. Sesuo paantrina ir sako: Nusistatykite išmokti tris lietuviškus žodžius į dieną. 👍 Gerai, nusistatom. Grįžtam po vasaros atostogų. Vis primenu savo pažadą - trys žodžiai. 

Paimu sąsiuvinį 📕, užvedu jį, suliniuoju, užrašau datą - pradedame tris žodžius į diena: 1. pyragas, 2. karalius 3. pilis. 

Mergaite užrašo žodžius ir linksmai užverčia sąsiuvinuką. Viskas, prievolė atlikta, toliau čiauškam angliškai. Puikumėlis. Kaži ar taip išmoksi kalbą?! Nemanau. 

Todėl klausimas klausėjams: O kodėl mano mergaitė turi kalbėti lietuviškai?

1. Ar ji gyvena Lietuvoje? Atskymas: ne.

2. Ar ji eina į lietuvišką mokyklą? Atskaymas: ne

3. Ar jos draugai lietuviai? Atsakymas: ne

4. Ar jos abu tėvai leituviai? Atsakymas: ne

5. Ar jos mama lietuvė? Atsakymas: taip. 

Atsakymas į visus šiuos klausimus? Ne. Tik į vieną "taip". 

Taigi, taip išeitų, kad kaip ir nėra jokio labai jau stipraus pagrindo kalbėti lietuviškai. 

Jeigu reikėtų kalbėti lietuviškai tai gal ir nebūtų reikėję iš Lietuvos išvažiuot?

Plius kodėl mama kalba užsienio kalbomis? BINGO! Nes ji jas moka! Ir žavisi!

Gerai jau. Vietoj trijų žodžių nupirkau mergaitei MARTOS lietuvių kalbos internetinį kursą. Dabar vietoj trijų žodžių mokomės netgi lietuvių kalbos pagrindus! Savaitės dienas, mėnesius, pasisveikinimus. Žinoma, kalbą reikia vartoti, bet tai yra geriau negu nieko jeigu yra sunku ir neparanku.

Nes man nesvarbu kaip mano duktė kalba - angliškai, korėjietiškai ar norvegiškai, nes tai yra mano  brangi dukra. Vienintelė ir nepakartojama, tokią kokią aš ją gavau iš up above. Love sees no color, or language, or race, or religion. Nes jeigu visiems viskas gautųsi tobulai, tai nebūtų klausimų, stebėjimųsi, taisymų ir smerkimų, bet deja taip nėra. Plius, o kas žino kas ta tobulybė? Žiūrint kaip pažiūrėsi.  


Viso gero! Ate! Ha det! Poka! Čescz! Mniha!





Comments

Popular posts from this blog

Møttet jeg skal aldri glemme

Afrikietis Norvegijoje gavo pamoką: Vikingų krašte geriau nemeluoti