Marija Magdalena buvo kekšė

 

Dailininko Oskaro Janseno viršelio iliustracija.

Neseniai perskaičiau švedų žurnalisto Ivaro Lundgren knygą " Marija Magdalena". 

Šį romaną būtų labai tikę pristatyti per Kalėdas, bet nespėjau to padaryti ir pristatau knygą po sezono. Geriau vėliau negu niekada. 

Beje, šią knygą radau senelių namų, kuriuose dirbu, bibliotekėlėje. Tikriausiai tai kažkieno dovana senelių namams. 

Šis bibline tematika grįstas romanas yra švedų autoriaus grožinės literatūros debiutas išleistas 1990 metais Švedijoje ir išverstas į norvegų kalbą 1992 metais. Prie giminingos kalbos vertimo plušėjo vertėjas, teologas, kunigas ir profesorius Paul Leer - Salvesen.     

Apie knygos autorių švedą Ivarą Lundgardeną informacijos internete radau šykščiai. Radau, kad tai žurnalistas, politikos bei religijos žinovas ir net 15 knygų autorius. Daugelis jo knygų yra autobiografinio pobūdžio, reportažai. 

Marija Magdalena, kaip minėjau, yra jo grožinės literatūros debiutas. Kai paėmiau knygą į rankas pirmą kartą, labai sudomino pasakojimo fabula. Merginą, kurią išnaudojo motina pardavinėdama ją prošalį važiuojatiems pirkliams vieną dieną labai paveikė nepažįstamasis ėjęs pro šalį. Jis pasižiūrėjo į Mariją visai kitomis akimis ir ji panoro keliauti su juo. Su juo praleidusi vos keletą minučių Marija pajuto kito gyvenimo skonį. Galiausiai ji paliko žiaurios motinos namus iš išvyko ketindama susirasti tą vyrą. Tai buvo Jošua, kurį mes vadiname Jėzumi.  

Vieta kurioje vyksta veiksmas knygoje tiksliai nenurodyta, bet istorijai įsivažiavus ir supratus, kad tai Kristaus istorija, tai tampa nebeaktualu.

SIUŽETAS: Jauna mergina gyvena kartu su mama tavernoje, kurioje lankosi prošalį važiuojantys pirkliai. Jie užmoka motinai už maistą, tačiau motina taip pat pardavinėja vyrams dukrą. Vyrai ją žemina ir naudojasi. Motina ir dukra gyvena iš pinigų, kuriuos vyrai palieka tavernoje. Patys vyrai laiko, kad taip jie geranoriškai padeda moterims išgyventi. Kartą pro taverną keliauja vyras, kuris randą sumuštą ir leisgyvę Mariją. Jis ją prikelia bei paguodžia. Marija pasijunta tarsi paliesta meilės rankos ir prašo vyro pasiimti ją kartu. Vyras atsako, kad dabar jis negali jos pasiimti, bet ji gali ateiti pas jį vėliau. Marija negali užmiršti vyro, kuris pažiūrėjo į ją kitaip nei kiti ir palieka susibaigusios bet išnaudotojiškos motinos namus ir iškeliauja ieškoti to vyro. 

Vyriškį ji randa drauge su dideliu būriu keliuajančių vyrų ir moterų, padėjėjų ir pasekėjėjų. Vyrai skleidžia Jošua mokymus, o moterys rūpinasi buitimi. Marija pradeda dirbti su moterimis. Ji patiria daug nusivylimų aplinkiniais žmonėmis, bet savo meilę Jošua išsaugoja.  

Knygos gale visa keliaujanti su Kristumi grupė atkeliauja į miestą, kuriame Kristui yra įvykdomas nuosprendis. 

Romano pabaigoje Marija ir Jošua netikėtomis aplinkybėms susitinka. Knygos pabaiga verčia patikėti tikra ir tyra meile.       

Pagrindiniai knygos veikėjai yra Marija Magdalena, Jošua ir jo motina, bei Jošua mokiniai ir priešai. 

Knyga parašyta jautriai ir maloniai. Ji turi aurą, kuri pavergia, įtraukia, sudomina ir užkrečia Atrodo, kad istorija yra parašytą tik tau. Galbūt tai biblinio pasakojimo aura, kuri apeliuoja visiems žmonėms nepasiant turto, išsilavinimo, užsiėmimo ir požiūro. Tai bendražmogiška išlikimo istorija, kuri paliečia kiekvieną iš mūsų. 

Knyga yra ypatinga tuo kad joje pamatome Kristaus istoriją iš moters pozicijų. Iš Marijos pozicijos, iš pažemintos ir sumenkintos moters pozicijų, moters, kuri turėjo padėti pastangų ir atrasti savo vyrą, kuris jai suteikė amžiną dovaną. Dovaną būti niekada neužmirštai ir įeiti į istoriją. Ši Marijos Magdalenos istorija yra taip pat meilės istoriją iškelianti moterį, jos požiūrį į pasaulį, jos išmintį.        

Knygą rekomenduoju paskaityti, kai norisi kažko jautraus, žinomo ir šilto. Vertinčiau 9 iš 10.