Laivų gelbėtojas apie Norvegijos pakrantę: jūra turi būti
visiems prieinama ir saugi
Ši vasara Norvegijoje
kaip ir daugelyje pasaulio šalių buvo ypatinga. Atostogautojai užuot
tradiciškai keliavę į Viduržemio jūros šalis buvo kviečiami atrasti savo šalies
perlus, kurių čia netrūksta. Pasaulio socialiniuose tinkluose pasklido
grotažymė „staycation“, o Norvegijoje paplito „Norgesferie“ (vert. Norvegiškos
atostogos). Kadangi Norvegija pasižymi aukštomis kainomis, norvegai jau
skaičiuoja išlaidas keliaujant savo brangiuose namuose apsuptuose jūros.
Norvegija yra jūrinė šalis. Atostogaujant čia, anksčiau ar
vėliau, tenka atsidurti jūroje arba šalia jos. Čia pakrantė su jūra driekiasi
daugiau nei 25 tūkstančius kilometrų, o jeigu dar suskaičiuoti atstumą aplink
visas pakrantės salas, tai sudaro daugiau nei 100 tūkstančių kilometrų. Dėl
šios priežasties mokyklose yra akcentuojamas plaukimas, kuris dabar dėl Covid
19 viruso yra pristabdytas, o dažnas norvegas perka mažesnį ar didesnį motorinį
laivą arba jachtą dažnai brangesnę negu gyvenamas namas. Atvykėliai taip pat
užsikrečia šia meile jūrai ir įsigyja mažesnį ar didesnį laivelį.
Atvykėlių meilė jūrai
Taip nusprendė ir iš
Latvijos kilęs bei Osle gyvenantis 49 metų rusakalbis Aleksėjus (vardas
pakeistas). Šią vasarą jis su drauge iš Rusijos traukiniu atvyko iš Oslo į
Bergeną, o grįžti į sostinę planavo Bergene įsigytu motorlaiviu. Įsigiję
motorlaivį „Nimbus 3000“ šiauriau Bergeno, jie pradėjo plaukti atgal į sostinę
tikėdamiesi sustoti Stavangeryje ir kituose gražiuose pietinės Norvegijos pakrantės
miestuose.
Kaip pasakoja Aleksėjus,
beplaukiant šiauriau nuo Bergeno, draugė pagal savo šalies tradicijas išgėrė
degtinės ir pradėjo triukšmauti. Aleksėjus prarado kontrolę ir jų laivas rėžėsi
į povandeninę uolą, kurios čia vadinamos šcherais. Ir nors laivelio navigacinė
sistema, pagal šturmaną, buvo gera, „Konstancija“, toks motorlaivio
pavadinimas, pataikius ant povandeninės
olos sugadino propelerį. Aleksėjus dar bandė panerti į šaltą Norvegijos vandenį
netoli Gulen vietovės ir pabandyti pataisyti propelerį pats, bet tik patyrė
kūno atšalimą ir turėjo kreiptis į gelbėtojus profesionalus, bei medicinos
personalą, kurie turėjo atstatyti kūno temperatūrą iki normalios.
Šalta Norvegijos jūra
Norvegijoje beveik visus metus vanduo jūroje ir fjorduose yra
šaltas. Vandens temperatūra fjorduose Norvegijos pakrantėse yra nuo 5-15
laipsnių šilumos. Persišaldžius vandenyje norint kūną atšildyti reikia gerti
tik šiltus gėrimus, negalima gerti alkoholio, o kūną reikia apdengti pledu,
nuimti visus šlapius drabužius.
Vienas iš gelbėtojų, kuris atskubėjo šiems rytų europiečiams į
pagalbą yra vakarų Norvegijos gyventojas Ronis. Jis laisvu nuo darbo naftos perdirbimo gamykloje „Equinor“
metu, dirba savanoriu labdaringoje Norvegijos gelbėjimo organizacijoje RS („Redningsselskapet“).
Laivų gelbėjimo organizacijos „RS“ šūkis yra „Truputį
saugesni jūroje“. Organizacija turi 52 lengvai bangomis skriejančius
gelbėjimosi laivelius keturiasdešimt devyniose gelbėjimo stotyse visoje
vakarinėje Norvegijos pakrantėje ir dviejuose didžiuosiuose Norvegijos ežeruose
– Mjøsa ir Femunden. Organizacija
kviečia žmones aukoti pinigus šiai organizacijai ir renka laivų savininkų nario
mokestį. Savo tinklalapyje gelbėtojų organizacija aprašo gelbėjimosi istorijas,
skelbia gelbėjimosi telefonus, publikuoja nuotraukas ir, žinoma, renka
aukas.
Savanorio darbas gelbėjimo organizacijoje gelbėtojui Roniui yra
labai reikšmingas. Jis šį neatlygintiną darbą dirba nuo 2018 metų, o per metus
turi savanoriauti 80 valandų. Kaip jis pats sako, šiame darbe jis tampa laivų
savininkų bendruomenės dalimi ir užtikrina kad jūra prie Norvegijos krantų yra
saugi ir prieinama bet kam bet kokiu oru ir su bet kokiu laivu. Laivų
gyvenimas, laivininkystė jam yra labai svarbūs, sutiekiantys daug žinių ir
mokantys navigacijos. Ronis tiesiog didžiuojasi šiomis neatlygintinomis pareigomis.
Atokios laivų dirbtuvės
Susidūręs su rusiškai
kalbančiu Aleksėjumi, Ronis nusprendė pasitelkti į pagalbą vietoje gyvenančius
rusiškai kalbančius žmones tarp kurių buvau ir aš.
Kai visa
informacija apie taisykles, laivo registraciją, laivo tempimą į dirbtuves ir nario
mokestį buvo išversta, beliko tik ruoštis kelionei į laivų taisymo dirbtuves.
-
Netrukus
galime pradėti kelionę, - pasakė gelbėtojas Ronis.
-
Ar
tai į šiaurę? – kažkodėl sunerimęs paklausė Aleksėjus.
-
Taip,
- atsakė gelbėtojas. – Ar
pasiruošęs?
-
Taip,
aš tik pasiimsiu vandens, ištrauksiu akumuliatoriaus pakrovimo laidą ir galime
plaukti, - pasakė Aleksėjus.
-
Turime
perspėti, kad Nyhameryje nieko nėra, nei namų, nei parduotuvių tik dirbtuvės,
kurios atsidarys tik pirmadienį, todėl reikės tiesiog dvi dienas palaukti. Ar
nieko netrūksta? -paklausė gelbėtojai ruso
per vertėją.
-
Ne,
turim maisto laive kelioms dienoms, galim plaukti - atsakė Aleksėjus.
Gelbėtojai
pririšo rusiškai kalbančio latvio laivą prie savo ir nutempė į dirbtuves. Po
dvidešimties dienų jo laivas vis dar buvo dirbtuvėse ir laukė kada šeimininkas atvyks
jo pasiimti. Dirbtuvių sąskaita už laivo remontą siekė 100 tūkstančių kronų
(apie 10 tūkstančių eurų).
Norvegija
– šalis, kurioje verta pasilikti
Kiek pasikalbėjus sužinojau, kad Aleksėjus nėra naujokas vandenyje.
Vanduo jį visados traukė. Nuo vaikystės jis maudydavosi Baltijos jūroje ir
upėje Daugava. Ten nardydavo. Kartais net vogdavo valtis, kad galėtų pasiirstyt
vandenyje. Vyriškis užaugo netoli Rygos su seneliais, nes tėvų anksti neteko.
Tėvas mirė, o mama šeimą paliko. Vėliau jis dirbo apsaugininku Latvijoje. Sukūrė
šeimą, turi suaugusį sūnų ir yra pastatęs namą Garkalnėje, miestelyje už dešimt
kilometrų nuo Rygos. Dabar jis viso to netekęs ir atsidūręs Norvegijoje.
Aleksėjus gyvena Norvegijoje
jau penktus metus, bet kalbos dar neišmoko. Norvegijos sostinėje darbą statybose
susiranda per įdarbinimo agentūrą CBS ilgesniam ar trumpesniam laikui.
Aleksėjus teigia, kad tikriausiai ir numirs
Norvegijoje nes šalis yra saugi, o gyventojai gana malonūs. Jis norėtų gyventi
ne sostinėje, bet kur nors šiaurėje ar Norvegijos vakarų pakrantėje, gamtos
apsuptyje, bet tada jam reikėtų išmokti norvegų kalbą. Provincijoje be norvegų
kalbos išgyventi beveik neįmanoma. Kaip jis sako, jam patinka mintis, kad
mažose vietovėse jeigu žmonės žino, kad esi geras žmogus, tai žino visi, jeigu
žino, kad blogas, taip pat žino visi.
Jis sako, kad visiems
verta atsiminti, jog šiaurės jūra yra pavojinga ir nenuspėjama bei pilna
povandeninių uolų. Joje daug kas gali atsitikti beveik nepastebimai. Atrodo
šios vasaros nuotykis nenumalšino jo noro keliauti ir džiaugtis jūra bei jos
teikiamais malonumais. Kaip sakė Aleksėjus, jūroje jis jaučiasi laisviau ir
kartais daug geriau nei tarp žmonių.
Comments
Post a Comment