iWrite

Čia peržvelgsiu kai kuriuos Norvegijos ekonominio ir socialinio gyvenimo pasikeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2022 metų.  Keičiama neapmokestinamų prekių vežamų per sieną kvota Buvusios ministrės Siv Jensen neapmokestinamų prekių kvota, kuri buvo įvesta 2014 m. liepos 1 d., panaikinama. Atėjo galas tiems laikams, kai buvo galima pirkti daugiau vyno jeigu tabako kvota buvo neišnaudota. Nerūkantys, kurie sausio mėnesį per sieną vežasi šešis butelius vyno, nuo šiol įsiveža dviem buteliais per daug.  Kontraceptinės piliulės iš medicinos sesers Nuo šių metų ne tik daktarai, bet ir medicinos seselės ir akušerės galės išrašyti kontraceptines piliules jaunoms merginoms iki 16 metų. Ankščiau tik daktarai tokias galėjo išrašyti savo pacientėms. Šis pasikeitimas yra dalis vyriausybės plano sumažinti šalyje abortų skaičių .  Papildoma parama mokant už elektrą žiemą Sausio 1 d. šalyje buvo įvesta laikina parama žmonėms, kurie neišgali sumokėti padidėjusios elektros sąskaitos . Parama b...

Šią savaitę Bergeno dienraštyje  Bergens Tidende perkaičiau filmo "The Tinder Swindler" recenziją ir  norėjau pati pamatyti ir įvertinti šį filmą.  Filmas man patiko. Jis tikrai aktualus šiandienai ir sukelia daug minčių. Aktualus nes dabar pažintys  mezgasi internetiniuose pažinčių portaluose, o ne šokių aikštelėse. Sukeliantis daug prieštaringų minčių, nes tai labai įtikinama ir kartu  neįtikėtina istorija. Įtikinama, nes internetu žmonės gali daug lengviau vienas kitą apgaudinėti ir pūsti miglą į akis, o neįtikėtina, kad vis dar daug kas patiki tokiomis  nerealiomis pasakomis.   Cecilie Schrøder Fjellhøy - viena iš apgautųjų. Filmas prasideda merginos, vardu Cecilie, kuri tiki laiminga meilės istorija, pasakojimu. Jos mėgstamiausia pasaka yra "Gražuolė ir Pabaisa". Geriau pagalvojus jos pasaka išsipildė ir ji iš tiesų pabaisą sutiko. Bėda ta, kad jis neatrodė... baisiai. Tačiau pasakos moralas - reikia būti budriems nes blogis gali pasirodyti ...

  Kalėdų saldumynai (ištrauka iš būsimos knygos apie senelių namus Norvegijoje)    Prieš Kalėdas senelių namuose atsiranda daug saldumynų. Negana to, kad kiekviename senelio kambaryje rasi šokoladinių saldainių ir įvairių čiulpinukų, kramtomos gumos ir sausainių, prieš šventes koridoriuje ant stalo virėja dar padeda džiovintų datulių ir figų, kad tik, neduok dieve, senoliai nepritrūktų saldumynų. Juk kalėdos! Pietų metu, po pagrindinio patiekalo per Kalėdas čia yra tiekiama ryžių košė su razinomis ir keliais migdolais. Tas kas randa migdolą savo baltame deserte, vadina tai dovana ir gauna marcipaninę kiaulę kaip prizą ir, sakoma, bus laimingas ir turtingas ateinančiais metais. Šis patiekalas senukams primena vaikystę, yra skanus ir minkštas jų dantenoms.  Ponia Dora tokią košę taip pat dievina. Deja, šiemet košės skanavimas Dorai pasisuko liūdnesne linkme. Į košę, kurią ji valgė po sočių Kalėdinių pietų, kažkaip netyčia įkrito datulės kauliukas. Ponia Dora manė...

  Kas? - Hedrik Groen knygą "Kol dar gyvas". Kada? - išleista 2016 m. Amsterdame.  Kur? - Veiksmas vyksta Olandijoje senelių namuose Amsterdame.  Kodėl? - Seneliai yra labai įdomūs nors ir beveik išmesti iš visuomenės ir nepaisomi. Man knyga buvo dar įdomi tuo, kad pati dirbu senelių namuose.  Kaip? -  knyga parašyta dienoraščio forma. Joje sekame senelio Henriko pėdomis. Jis yra šmaikštus, gyvybingas, liūdnas ir nepasiduodantis.   Ką manau? - Knyga truputį pagražinta ir idealizuota. Seneliai, kurie patenka į senelių namus Norvegijoje yra daug prastesnės būsenos nei seneliai knygoje. Norvegijoje yra siekiama išlaikyti senus žmones  namuose kaip įmanoma įlgiau. Čia logika tokia: Jeigu senutė sunkiai pajuda ir negali pati priimti dušo, bet yra šviesi galvoje, tai dar ne priežastis ją apgyvendinti senelių namuose. Senelių namai siunčią pas ją ateinančią tvarkytoją, ateinančią seselę ir pietus, bet jokiu būdu nepagyvendina jos namuose seneliams....

 Čia ištrauka iš mano knygos/žurnalo projekto, kurio niekas nenori leisti. Boooooooo...Gėda leidykloms. Nuotrauka ant bajerio, nebūtinai reikia taip rengtis į pasimatymą, nors nelygu kokie tikslai! LOL  Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus spontaniškai ir nuoširdžiai.  ൹ PASIMATYMAI   Kiek kartų buvai pasimatyme?     Kiek kartų buvai aklame pasimatyme?     Kiek pasimatymų baigėsi laimingai?     Kiek baigėsi tragiškai?     Kiek pasimatymų baigėsi kurioziškai?     Ar esi užsiregistravus pažinčių programėlėje? Ar manai, kad ten sėdi vien nevykėliai? Ar esi ten iš smalsumo ar todėl, kad pataria kiti?  Ar norėtum ten pasižvalgyti, jeigu nesi?  Ar manai, kad tai yra geras būdas sutikti naujus žmones, loverius?      Ar pamačius kas atėjo apsimetei, kad tai ne tu ir nuėjai? Kas nutiko?   Ką manai, kai viena/s iš pusių pasimatymą atšaukia?  ...

  Instagramo žvaigždė   Pas pirmąją klientę nuėjau pėsčiomis su „Spotify“ muzika ausyse prieš tai užregistravus savo pusryčius „Lifesum“ programėlėje. Gyventoja, kurią lankiau, kaip visada, sėdėjo ant sofos ir   žiūrėjo serialą „Glamour“. Židinyje degė keletas malkučių.                        Išnešiau jos kilimėlius į prieangį, vonioje prisileidau kibirą vandens grindims. Siurblio ji vis dar neturėjo. Teigė neturinti pinigų už ką jo nusipirkti. Išploviau grindis, sunešiau atgal   kilimėlius ir sutiesiau juos ant grindų.   Kai baigiau savo darbą buvo likę dar šiek tiek laiko, todėl atėjau į svetainę atsisveikinti ir palinkėti gero savaitgalio. Ir tada ji metė bombą. 💣 -          Ar tu esi socialiniuose tinkluose? -          Taip, Instagrame, Facebooke, - atsakiau su...

  Teigiama kad didžiausia žmonijos baimė yra ne mirti ar būti užpultam vorų, o viešai pasirodyti. Anekdotą pratęsiant, pati didžiausia baimė yra mirti ant scenos.  Nusprendžiau pasidomėti scenos baime, nes pati ją visada turėjau ir neseniai pastebėjau, kad ir mano dukra ją labai sėkmingai paveldėjo. Prieš metus kalėdiniame choro koncerte gūžėsi, o koncerto metu, kai grojo pianinu negalėjo pradėti groti tol, kol jos muzikos mokytoja nesutiko akompanuoti prisėdusi šalia.  Man pačiai scenos baimė yra nesvetima. Visada ją turėjau jau nuo vaikystės. Kartą dainuodama ant scenos net praradau balsą, o klasėje grojusi gerai ant scenos viską sugadindavau nes skubėdavau viską kuo greičiau baigti ir... pabėgti. Jokio malonumo koncertuoti neturėjau. Metams bėgant scenos baimę šiek tiek suvaldžiau ir bent jau auditorijoje kur dėsčiau, sugebėdavau atsipalaiduoti, bet vėl patekus į didesnę salę kur daug nepažįstamų žmonių    - vėl tas pats – bijojau, norėjau pabėgti, greičiau p...